Sveiki :) šiandien visą rytą  ( ir vėl ) bandžiau  surūšiuoti savo darbo priemones : rausvi audinukai į vieną dėžutę, žali į kitą, smulkiausios skiautelės, taip pat pagal atspalvius, į stiklainius.... tikriausia tai truputį primena marazmą... :D tačiau, kaip jos kartais praverčia!!! Turiu tikrą prabangą dirbti pakankamai didelėje erdvėje, su stoglangiais ir gražiu vaizdu į mišką, palubėje medinės sijos...Tik viskas dar neįrengta, trūksta lentynų, didelio stalo, krėslo pailsėti... kada nors turėsiu PATĮ GRAŽIAUSIĄ darbo kambarį :) Tai tarsi mažas, tik man vienai priklausantis pasaulėlis, ir kaip man jis patinka! Dėl tų audinukų, siūlų, eskiziukų... man kiekviena savaitės diena yra penktadienis, be "sunkių" pirmadienių, be rytinių aimanų " ir vėl reikia eiti į darbą".  Tačiau čia nėra visiškai  ramu, būna visko, jaudulio, ieškojimo kančios, džiaugsmo (ašarų) išgirdus "AČIŪ"
Jaučiu didelę pagarbą medikams dirbantiems sunkų, kartais tokį nedėkingą, tačiau begalo svarbų darbą, bet pati, bent kolkas, ten grįžti nenoriu. Esu dėkinga savo vyrui, kuris niekada neprieštaravo mano pasirinkimui, ir yra vienas didžiausių mano gerbėjų, patarėjų... nors kartais paskutinius pinigėlius tenka išleisti audinukams, o ne glaistui ar plytelių klijams...
Na, o dabar jau laikais "judėti", laukia dar vieno mažojo šuniukų mylėtojo rankinė,  alia COCO CHANEL krepšelis, kosmetinė, pakavimas ir t.t. ir t.t.  Na, o ketvirtadienis, dėka planinio elektros atjungimo, bus paskirtas audinukų paieškai (valio!!! :) ) , eskiziukų piešimui, na ir galbūt pagaliau pabaigsiu apsodinti  savo prieskonių  lysves, levandomis, bazilikais, raudonėliais... 

Geros darbo savaitės visiems! :)