Vaikiškos kuprinės

Sveiki, gražią dieną! :)
Nuošiol kiekviena diena bus tokia! Ir nesvarbu jog už lango nyku, o paštininkas vietoje lauktos žinutės ir vėl atneš sąskaitą APMOKĖTI, o mama nuolat niurzgės , jog "nemoki gyventi" ( :) ) ir  svarstyklės VISAI  išsikraustys iš proto...:D Gyvenimas velniškai gražus, net jei ir kupinas išbandymų... juk po žiemos visada ateina pavasaris...!
Ilgus metus turiu (-ėjau) vieną ištikimiausių savo " draugių", kur begyvenčiau, ką bedaryčiau, būčiau liūdna ar linksma, ji buvo šalia. Bandžiau ją toleruoti, susigyventi su ja, vadinau savo "drauge", tačiau ji vis dažniau ateidavo visiškai manęs neįspėjusi, užsibūdavo ilgiau. Sėdėdavau šalia jos tamsoje ir tyloje... nežinodama kiek tai užtruks, dieną, tris, o gal savaitę... Jos vardas MIGRENA. Tačiau vakar pasakiau JAI, o gal labiau SAU "velniop"! Neketinu daugiau su tuo taikytis, nuolaidžiauti tam, kas trukdo gyventi ir dirbti! Pradėjau rytą nuo sveikų pusryčių, atsisakiau stiprios kavos ir šokolado, išėjau su mūsų numylėtiniu Toru ilgo pasivaikščiojimo, po ilgos pertraukos 20min. sukau lanką klausydamasi mėgstamos muzikos ir tapo geriau... nors ji dar čia, jaučiu tai... Tačiau po keliatos dienų pertraukos mano siuvimo mašiniukas jau dirba, aplink "skraido" drugeliai, pelėdos, "dūzga" bitutės :) Tikiuosi viską suspėsiu ( nors net baisu pažiūrėti į prieš mane kabantį darbų sąrašą ) ir tikrai nepasiduosiu! :) :) :) 
Sėkmės visiems!

Sveiki :) Ruduo štai ėmė ir atėjo... žnaibydamas žandus, "vydamas" į šiltus kraštus paukščius, o sodininkus ragindamas kuo greičiau nuimti derlių. Praeitą savaitgalį įvairiuose Lietuvos kampeliuose nušurmuliavo "sodo" ar "derliaus" šventės :) Smagiai šventėm ir mes su ištikimiausiais ir aktyviausiais s. bendrijos nariais. Šiemet su malonumu  prisidėjau paruošdama kuklius prizus :)

SVEIKI, tikiuosi... :) vakar supratau, jog apsinuodijimas maistu lb. nemalonus ir rimtas dalykas... Šiandien jau "šviesiau", galiu po truputį dirbti, nors dėl netikėto "laisvadienio" darbai lipa vienas ant kito. Tiesa, nuotaiką truputį pataisė gautas mažytis siuntinukas su audinukais. Geltona rankų darbo sagutė pavirs į saulutę, ir kartu su drambliukais keliaus kažkur į dykumas :) Coco ( galvoju, jog kitam kartui  reiks keisti arba mergelę arba jos suknelę:) ) ir krepšiukai vynui taip pat laukia savo eilės. Bėgu dirbti :)
Geros savaitės Jums ir nesirkit ;)

Sveiki lietingą dieną :)
 Jei pas jus paklaustų "ar būna raudoni  meškinai?" ką atsakytumėt? Jei "taip", sveikinu jūs vis dar vaikas, jei "ne",  deja jūs jau  "suaugęs". Tokia visai neseniai pasijutau ir aš. Vieną dieną gavau prašymą pagaminti vardinius pagalvių užvalkaliukus trims broliukams. Vyriausias  iš jų pasiprašė raudono meškiuko,  ir žinot ką aš pagalvojau... "o kodėl raudonas?" Juk meškinai būna rudi, juodi su įrudžiu, balti, o čia raudonas... Brandinau mintį vieną dieną, antrą ir vis neapleido mintis "keista, raudonas meškiukas", ir staiga atėjo suvokimas, "o siaube, aš suaugau"... Juk tik "suaugęs" žmogus gali abejoti , jog yra raudoni meškinai, o dramblys turi sparnus ir karsonas tikrai gyvena ant stogo :) Tik "suaugęs" netiki pasakomis ir pamiršta svajoti. Pradeda viską taupyti, saldainius, pinigus, taupo net savo emocijas. Dažnai net šypseną ir juoką pasideda "ateičiai"...
Svajokim ir tikėkim pasakom, ir nesvarbu ar jums 6 ar 60m.,  nusišypsokim kaimynui už tvoros, net jei ją pernai tverdamas jis "nugvelbė" iš jūsų lopinėlį žemės... :) Geriau "taupykim" liūdesį ir pyktį, o šypsenas dalinkim kiekvienam :) :) :) :) :) :)

BONJOUR! :) Siūdama šį krepšelį romantiškai merginai, kuri begalo dievina Paryžių, pagalvojau "ir visdėlto kodėl norėčiau nuvykti ten dar kartą?" ... Nuostabi architektūra, ramantiškas pasivaikščiojimas Senos pakrante, Eifilio bokštas... tačiau visų pirma man prieš akis iškyla Paryžiaus moterys... jaunos, energingos su vėjyje besiplaikstančiais žvilgančiais plaukais, orios pusamžės damos su su dailiais kostiumėliais ir odinėmis pirštinaitėmis, senutė su kuria prasilenkėme gatvėje, tokia graži, suraitytais plaukais, parausvintais skruostais ir taip skaniai kvepianti, ir šviesiaplaukė moteris, kurią pastebėjau rytą įvažiuojant į miesto širdį, ją temačiau vos akimirką, kai ji su dailia balta pižama atidarė dvipuses savo balkono duris, plonytės baltos užuolaidos, pagautos vėjo gūsio, apgaubė ją tarsi burės... Ir beabejonės Cafe au lait  su pačiu skaniausiu visame pasaulyje ( :) ) le croissant... te nepyksta Lietuvos kepėjai, tačiau jau senokai nebandau laimės, pirkdama čia kepamas tokio tipo bandeles, NE TAS... matomai  pritrūksta slaptojo X  faktoriaus  :D
Taigi , Bon voyage, visiems vykstantiems atostogauti į Paryžių! Ir ne tik, tiesiog visiems gražių atostogų, kad ir Rūgpienio kaime!!!!

Turbūt kiekvienas iš mūsų turi kažką kas primena vaikystę, jei ne mūsų pačių tai mamos išsaugotą. Lėlė, knyga, nutrintas meškiukas.... kažkas kas bėgant metams įgauna vis didesnę sentimentalią vertę, ką norisi dažniau ištraukti iš palėpėje esančios apdulkėjusios dėžės, o išėmus nejučia veidą papuošia ilgesinga šypsena... iki šiol labai gaila, jog neišsaugojau savo lėlės, liko tik foto, kur sėdime abi lyg dvi draugės, vienodo ūgio, man tuomet turbūt tebuvo vieneri... paauglystėje ji tebuvo LĖLĖ, todėl lengva ranka ją atidaviau... koks keistas jausmas būtų ją dabar  paliesti, praėjus beveik 38-neriems metams...
Todėl dabar ruošdama išsiūsti pagalvytės užvalkaliuką, kurį dariau mamytės prašymu, mergytei kuri  labai mėgsta skaityti, pagalvojau, kaip smagu būtų, jei jis po daugelio metų, su meile "nugyventas" , "nunešiotas" atsidurtų Ulos namuose ir primintų jai apie VAIKYSTĘ . Šilta pasidaro....ten kairėje pusėje...

Sveiki,
šiandien ant mano darbo stalo atsirado inoringoji COCO, teko su ja "pasitaikyti" , didelius perlų karolius uždėti, lūpas raudonai padažyti ir cigarą pridegti ... :) Poniutė ryt pataps naujojo pirkinių krepšio VEIDU :)
Vaikščios išdidžiai su kyšančiu prancūziško batono krašteliu, šviežių morkų ryšulėliu ar kvepiančiu kumpeliu tačiau visuomet bus ori ir pasitikinti savimi , kaip ir prideda tikrai Damai :)

Sveiki :) šiandien visą rytą  ( ir vėl ) bandžiau  surūšiuoti savo darbo priemones : rausvi audinukai į vieną dėžutę, žali į kitą, smulkiausios skiautelės, taip pat pagal atspalvius, į stiklainius.... tikriausia tai truputį primena marazmą... :D tačiau, kaip jos kartais praverčia!!! Turiu tikrą prabangą dirbti pakankamai didelėje erdvėje, su stoglangiais ir gražiu vaizdu į mišką, palubėje medinės sijos...Tik viskas dar neįrengta, trūksta lentynų, didelio stalo, krėslo pailsėti... kada nors turėsiu PATĮ GRAŽIAUSIĄ darbo kambarį :) Tai tarsi mažas, tik man vienai priklausantis pasaulėlis, ir kaip man jis patinka! Dėl tų audinukų, siūlų, eskiziukų... man kiekviena savaitės diena yra penktadienis, be "sunkių" pirmadienių, be rytinių aimanų " ir vėl reikia eiti į darbą".  Tačiau čia nėra visiškai  ramu, būna visko, jaudulio, ieškojimo kančios, džiaugsmo (ašarų) išgirdus "AČIŪ"
Jaučiu didelę pagarbą medikams dirbantiems sunkų, kartais tokį nedėkingą, tačiau begalo svarbų darbą, bet pati, bent kolkas, ten grįžti nenoriu. Esu dėkinga savo vyrui, kuris niekada neprieštaravo mano pasirinkimui, ir yra vienas didžiausių mano gerbėjų, patarėjų... nors kartais paskutinius pinigėlius tenka išleisti audinukams, o ne glaistui ar plytelių klijams...
Na, o dabar jau laikais "judėti", laukia dar vieno mažojo šuniukų mylėtojo rankinė,  alia COCO CHANEL krepšelis, kosmetinė, pakavimas ir t.t. ir t.t.  Na, o ketvirtadienis, dėka planinio elektros atjungimo, bus paskirtas audinukų paieškai (valio!!! :) ) , eskiziukų piešimui, na ir galbūt pagaliau pabaigsiu apsodinti  savo prieskonių  lysves, levandomis, bazilikais, raudonėliais... 

Geros darbo savaitės visiems! :)

Vieną dieną  Ponas Simas atėjo pas mus iš knygelės "Burbulų lietus" ir pasiliko. Kadangi pasirodė esantis labai pareigingas ir rimtas jau norėjau pasiūlyti jam tapti mūsų naujuoju "dokumentnešiu", tačiau šis ėmė ir kategoriškai atsisakė, pareikšdamas, jog nenori visą laiką lindėti tolimiausiame stalčiaus kampe, kaip senoji "dokumentinė"... Pageidavo būti įrėmintas ir viešai padėtas:) Teko jo norų paisyti, už tai pažadėjo retkarčiais pakentėti ir pabūti "kitokiu" padėkliuku mano kavos puodeliui :) Štai tokia , mano rimtuolio, pono Simo istorija :)

Pavasaris pagaliau įsibėgėjo, pievutėje žydi krokai, varnėnai užėmė aplink esančius inkilus, smagu :)
Mano darbo kambaryje tikras chaosas, vienu metu siuvami mažiausia du, o galvoje gal šimtas darbelių...
Vienas iš jų "skiautiniuota" rankinė su pelėdžiuku, meniškai studentei :

Kitas pagalvytės "projektas" :) įkvėptas Sigutės Ach piešinių. Noriu , jog ji būtų minkšta ir jauki, skirta mergaitei kuri begalo mėgsta skaityti :)

Vyksta minčių generacija...

Tačiau šiandien tik tiek tegaliu sau leisti, reikia grįžti prie zuikučių .... :D

Sveiki :) Tikriausia TAI  dažnai nutinka ir jums, kai pvz. išeini pirkti kopūsto, o į pirkinių krepšį stebuklingai "įsiropščia" skani lipni bandelė, tau visiškai gyvybiškai  nereikalingas, tačiau be proto mielas, dekoruotas indelis ar egzotiškų vaisių pakuotė ir tuomet visą popietę internetinėse platybėse bandau sužinoti, "su kuo jie valgomi" :D, o parėjusi namo klausi savęs  " hmm...o kur kopūstas?"  ...nors turbūt daugelis iš jūsų esat racionalios, deja man tas jausmas, o gal greičiau savybė, svetima...
Panašiai nutiko ir vakar, į audinių parduotuvę užsukau ieškodama konkrečių prekių, net ir sarašą buvau pasidariusi (geras bandymas :D ) , tačiau nusivylus, jog daugelio iš jų neradau, akis užkliuvo už velnias žino kam skirtos, raštu išmargintos juostos, čia pat užvirė vaizduotė ir mintyse jau buvo krepšys-rankinė, tuomet prireikė tam tinkančio audinio irt.t.
To rezultatas čia: 

Su Vėlykiniais linkėjimais į Kauną...! :)

Sveiki!  Kovo 3-oji, pavasaris... tačiau kaip ir kiekvienais metais, tokiu metu, jis vis dar nedrasus :) Pastarosiomis dienomis ilgai buvau prie JŪROS... Švelnus vėjas, glostė mano veidą ir plaukus, padus kuteno paplūdimio smėlis, vaikščiojau juo, o išdykę jūros bangos svaidėsi purslais ir tartum žaidžiantys vaikai klykavo žuvėdromis... buvo gera...Teisybės dėlei turiu prisipažinti, jog ten buvau daugiau perkeltine prasme, savo mintimis, svajonėmis, o čia tai kas iš to išejo.... ;)

Sveiki! Šįryt, savo mielo labradoro draugijoje, gerdama kavą ir žiūrėdama į židinio liepsnas (ar kada nors pastebėjote, jog suvaldyta liepsna, panašiai kaip ir tekantis vanduo, turi sielą apvalančių savybių) pagalvojau jog , kad ir kaip kartais yra  smagu su savo augintiniu padūkti sniego pusnyse, ar pro savo dirbtuvių langus matyti nuostabaus apšerkšnijusio miško vaizdą, širdis visvien "kraujuodama" šaukiasi pavasario, šilumos, saulės... net ir nuolatiniai mūsų šiltojo sezono palydovau uodai, neatrodo tokie įkyrūs ( bent kolkas :)

Tačiau neketinu sėdėti ir dejuoti, pažadėjau sau, net sniego senį mūsų kieme apgyvendinti :) O nuotaikai pakelti ir mintis prablaškyti labai tiks , tokie darbeliai kaip šis (dar tik įpusėtas) , šilti, pavasariški...
Gražios ir kūrybingos Jums darbo savaitės!
Gilė :)