Sveiki :)
Su praėjusiom, atėjusia (žiema) ir ateinančiais Jus!!!
Gražu, lauke viskas tviska, o namuose neįtikėtinai šviesu ir ramu. Po švenčių (ir vėl) pasunkėjusiu kūnu tvarkau namus ir kažkoks melancholiškai graudus ir geras jausmas plūsta... po perkūnėliais, senstu ar ką?!
Kaip ir kiekvienais metais man Kalėdos atėjo labai "netikėtai", ką ten atėjo, labiau bėgte pribėgo... Kažkas nepaliesta ar nepadaryta liko, dėžėje po stalu nustumta ir  su pažadu "kitais metais" palydėta buvo :) Tačiau pora nedidelių ir mielų darbelių visdėlto suspėjau padaryti, net jei ir Kūčių dieną paskutinė siūlė nusiūta buvo.
Štai turiu naują savo (!!!) rankinę:

gal kiek mažumėlę vaikiškai-kaimiškas motyvas išėjo, bet man jis toks miiiiielas atrodo :) O dar  ''išeiginio" rankinuko nenaudojama ilgoji odinė rankena naujam gyvenimui buvo prikelta, dėl to jaučiuosi labai prie gamtos išsaugojimo prisidėjusi, taip sakant mastau "žaliai" :D Na ir kaip Gilės rankinė be giliukų pamaušaliuko, būtina!

Ir pagaliau pasiuvau rankinę mūsų Krikšto dukrai. Paprastutė ir su mažais brokais gavosi, tačiau iš visos širdies :)

Nežinau kaip Jūs, tačiau aš jau turiu kitų metų pasižadėjimus. Jų nei daug nei mažai, vieni rimtesni, kiti nelabai, tačiau vienodai svarbūs.
Pirmieji čia:

Suprantama tobulai dar vienos užsienio kalbos tikrai neišmoksiu (tačiau bandyti verta), kaip ir netapsiu tikra MADAM ELEGANCIJA... jau vien dėlto , jog jokiu būdu neatsisakysiu patogių sportinių kelnių, nes kaip bežiūrėsi, gaminti valgyti pasidabinus  šilko palaidine , nors ir apsikaišius prijuoste, man kažkaip labaiii jau nepatogu atrodo :D Tiesa , turiu pripažinti, jog paskaitinėjus J.L Scott knygelę,  pora labiausiai nutysusių ( :( ) "sportinukių" jau išėjo į užtarnauto poilsio plotus... :D Tikiuosi, ji įkvėps mane visus ateinančius metus. Ir galbūt valgydama, kad ir bulvinius blynus, tai darysiu elegantiškiau, į gyvenimą žiūrėsiu poetiškiau ir visada rasiu laiko sau!!! Nes mylėdama save, labiau  mylėsiu ir aplinkinius. Ir daugiau šypsosiuosi, to vis dažniau prašo mano vyras, nors  man 42-metei tas kartais atrodo kontraindikuotina... :D Na, o jei kartais per ateinančius metus aš su kokiu senu 'kledariuku" išriedėsiu į gatves, būtinaiii pranešiu ir perspėsiu visus eismo dalyvius  "Atsargiai, kliūtys kelyje!!!!!"  :D
Labai mėgau skaityti , tačiau tam rasdavau vis mažiau laiko. Taigi, dar vienas mano pažadas yra daugiau skaityti. Naujai nupirktos knygos to labai laukia :)

Dar linkiu sau (ir  kitiems) "neužstrigti", tobulėti, augti, siekti!!!! Planuose bent keli rimtesni siuviniai. Vienas jų šis didelis skiautinys žirgų tematika. Kolkas tai tik  tik ieškojimų etapas, tačiau to rezultatas būtinai bus :)

Linkiu nuostabaus laiko sutinkant naujuosius, nesvarbu ar ramioj aplinkoj su šeima ar siautulingam vakarėlį. Dar linkiu , jog visada šalia Jūsų būtų artimų žmonių ir sveikatos.... juk tai svarbiausia!
AČIŪ, jog buvot ir esat kartu!!!
Gilė :)

Sveiki :)

Gražus žiemiškas rytas... ketinau rašyti, kaip laukiu pavasario, tačiau pagalvojau, jog laikas  ir taip bėga beprotišku greičiu ir jis (pavasaris) vistiek  ateis... :) Ateis kartu su ryškėjančia saule, tirpstančio sniego balutėm, garuojančia žeme. Ateis žadėdamas naują gyvybę, naują pradžią, prikeldamas visus iš tingaus miego :) Ir tai begalo nuostabu!!! O kolkas aplink gražus baltumas, židinio šiluma,  garuojančios, karštos arbatos aromatas ir naujų planų kūrimas :) Sausį, mano taip lauktų "kūrybinių atostogų" planai, deja, neišsipildė... dingo ant pro šalį prabėgusio Brisiaus uodegytės.... :D :D :D  Gimė vos porą naujų darbelių, nors minčių buvo visam tuzinui... rankinė "Chamelionai", krepšys "Afrikietės", naujos "Gilkos-Špilkos linijos" ( chi chi chi) darbelių siuvimas... vėl tik ateities planai.  Taigi, dabar viską ramiai rikiuoju iš naujo ir labai tikiuosi, jog šį kartą viskas "taps kūnu"( tfu tfu tfu) Būsiu ryštinga, valinga, kryptinga, -inga, -inga.... !!!! :D
Na, o čia mano vieno iš neįgyvendintų darbelių ruošinukas :)

Gražaus vasario visiems!

P.S. Labai džiaugiuosi kiekvienu čia jūsų paliktu komentaru, tačiau būdama  visiška "naujų" technologijų profanė nesugebu atsakyti ir padėkoti jums... o labai noriu :) Būčiau labai dėkinga už patarimus, ką turėčiau daryti :) Gal, kažkokius nustatymus turėčiau pakeisti.... Ačiū! :)

Sveiki :)
Ilgai nerašiau, nes turbūt tam trūko  nuotaikos, gal įkvėpimo..... o labiausia tai laiko :)
Šiandien, ankstyvą rytą, prisėdau  prie atversto ir tuščio savo naujosios planuotės lapo...

mintis gynė mintį, ketinau papasakoti Jums savo planus, norus, suplanuotus mažus ir didesnius siekius. Pasiguosti, jog mano ketinimai praėjusioms Kalėdoms deja, taip ir liko neįgyvendinti,  nes mažytės padėkos dovanėlės taip ir liko nepasiūtos, o net patiems artimiausiems žmonėms jos buvo pakuotos pačią paskutinę  minutę, paskubomis...

Nesivaržydama ir be jokios sažinės graužaties, ketinau prisipažinti apie naujas praėjusiais metais įgytas savo priklausomybes.... pvz. medvilninėms juostelėms ar dekoratyvinėms sagutėms (beje, pravėrus pastarųjų dėžutę, vos neištiko panikos priepuolis "juk ji pustuštė!!!!! " :D :D :D )

O taip pat pasidalinti  "genealiais" sprendimais, kaip savo darbo kambaryje susitvarkyti net su mažiausiomis  taip reikalingų audinukų skiautelėmis (tai  dar vienas ( eilinis ) labai pigus bandymas) :)

Ir galbūt užplūdus atvirumo  valandėlei, net aprašyti kaip vis dar "skauda"...kai supranti, jog  taip ir NEtapsi mama...
Tačiau tuomet pakėliau akis ir pažvelgiau pro langą... žiūrėjau į didelių , baltų krentančių snaigių šokį, baltuojantį mišką, iš kaimyno namo kamino ramiai kylantį dūmą. Stebėjau keliuku skubantį praeivį ir jo sniege paliktas pėdas, kurios čia pat pradingo užklotos baltu sniego apklotu ir supratau, jog viso to nereikia, jog tai nereikšminga... Nes kiekvienas iš mūsų turim savo "matricą", savo kelią, savo džiaugsmą, ar net  savo skausmą, kuris anksčiau ar vėliau pradings po laiko dulkėm, kaip tos pėdos sniege... :)
Supratau, jog yra tik vienas labai reikšmingas žodis, kurį nuoširdžiai norėčiau parašyti kiekvienam iš jūsų t.y. AČIŪ!!! :)