Sveiki :)

Čia truputėlis "mano skiautinių istorijos" :) Išties "skambokai" suraičiau "istorija"... Prieš keletą metų, lankiau skiautinių pradžiamokslio kursus pas meistrę G. Kriaunevičienę, va ten tai ISTORIJA!  Na, tačiau kažkokių "fosilijų" ir pas mane jau pasitaiko :)
Labai neišsiplėsiu, pasakysiu tik tiek, jog iki 30m. net siuvinėjimas kryželiu pačiai buvo aukštos materijos, tiesa viena kita "drapanėlė" buvo pasiūta. Nors tai daug nervų kainavo mano mamai, nes bandymų buvo nevienas, o apčiuopiamų rezultatų gerokai mažiau, jei neskaičiuosim po to likusių "kartūno", paskirto "pasoginės patalynės" siuvimui, gabalų :D  Taigi pirmą kartą tikrus skiautinius pamačiau gyvendama Belgijoje, pasiūtus bričių. Labaiii patiko, čiupinėjau, glostinėjau. Tuomet gal pirmąją savo aplikaciją ir užsiuvau, kažkur... nepamenu kur, tačiau daugiau daryti nieko ir neišdrįsau. Na, o po keleto metų išvykus metams į JAV ir pamačius nuostabiausius skiautinius, audinių ir priemonių pasirinkimą, nusprendžiau bandysiu ir aš. Iš ten ir parsivežiau savo pirmąjį besisukantį pjaustymo peiliuką (tik niekaip nesuprantu, kodėl tik jį....??)  Tiesa, gryžusi į namus,  pjausčiau ant medinio stalo ir iš patirties galiu pasakyti, jog tai nėra gerai, nei stalui, nei peiliukui... :D :D :D Jei norėsit pradėti siūti skiautinukus tikrai be specialaus pjaustymo kilimėlio ir peiliuko nelabai išsiversit. Taigi, išsitraukiau savo senuosius vokiškus rankdarbių žurnalus, kuriuos kažkada pirkau dėl ten esančių keleto siuvinėjimo schemų ir ten radau daugybę skiautinukų pvz.. Bandžiau, visokiausius raštus, darydavau po vieną bloką, taigi po poros mėnesių virtuvinis stalčius buvo pilnas "skiautiniuotų" puodkėlių. Vėliau prasidėjo  pagalvėlių "laikas" ir viena mano mėgstamiausių yra ši:

Kada nors būtinai padarysiu visą antklodę tokiu raštu :) Tuomet padariau skiautinuką savo nuostabioms kaimynų mergytėms. Žiūrėjau, žiūrėjau ir taip neišdrįsau padovanoti, jau toks jis man ryškus ir perkrautas atrodė:

Taip ir liko namuose, šildo siuvant dabar man šonus  :)
Tuomet sugalvojau padaryti kitą, "aplikuotą" skiautinuką, mintis buvo "edukacinė" , kad mergytės galėtų skaičiuoti ir t.t. Aplikacijas ir daigstymą dariau rankomis, o audinukus panaudojau "prikeltus antram gyvenimui" . Rezultatas... nežinau, ilgai svarsčiau ar dovanoti, na, bet šį kartą tą padariau :)

Poto pabandžiau siūti kosmetines, atsimenu mama vaikšto aplinkui ir kalba "Giluže, bet kur tu jas visas dėsi..." :D o aš toliau bandžiau... Rankines, štai čia pirmoji,  kam tinkama? O gi  dviems 3l.talpos stiklainiams nešioti...:D :D :D

 Krepšelius, maišelius... Kai prižadėjau pasiūti vaikiškas kuprinytės, net nežinojau kaip aš tai padarysiu (!), nuo ko reikia pradėti, tiesiog ėmiau ir bandžiau :) Na, gal nevisai "tiesiog",  žiūrėjau "youtubą", čia pati, pati pirmoji:

Prigalvojau įvairiausių kitokių dalykų, o va skiautinių antklodės vengiau kaip velnias kryžiaus. Taigi kai pradėjau siūti šią skirtą mielam berniukui, Augustui-Pijui, baimės buvo ir kartu pagaliau  labaiii norėjau pradėti.

Idėjos ieškojimas, audinukų rinkimas yra linksmoji dalis, o štai paskui reikia viską kažkaip paversti  materija. Kai sukarpiau ir susiuvau visus kvadratėlius buvo linksma, o kai reikėjo sujungti po du metrus viršutinės skiautiniuotos, vidurinės-pašiltinimo ir "pamušaliuko" dalis, sugrįžo nerimas. Kai pagaliau po valandos vaikščiojimo keliais (beveik Pivašiūnų atlaidai) nusinešiau viską prie siuvimo mašinos ir pradėjau daigstyti, o aplink, virš ir po manimi pradėjo raitytis tas būsimos antklodės "pusfabrikatis" išsigandau ir pagalvojau "pirma ir paskutinė"... Po kokio pusvalandžio jau galvojau "taip lengvai nepasiduosiu", darbui einant į pabaigą, jau masčiau, jog "turbūt ši visdėlto nepaskutinė"... Žinot ką galvoju dabar... o gi negaliu sulaukti kada vėl darysiu kažką panašaus :) Skiautinių siuvimas tai truputėlis savotiškos "kankynės", reikalaujantis beprotiškos kantrybės ir kruopštumo,  bet koks pasitenkinimas pamačius rezultatą!!!! Ir jei šis užsiėmimas "užkabins" , pasiruoškit, tai ilgam! :)

Na ir pabaigai porą patarimų kaip prižiūrėti skiautinius.
Skiautinius kartas nuo karto nusiurbkite dulkių siurbliu, taip pašalinsite nusėdusias dulkes, o jei namuose laikote "šventinį" skiaučių apklotą, bent keliatą kartų per metus perlankstykite jį kitaip, nes kitu atveju lenkimo vietose išsitemps audinukas.

Gilė :)