Labas rytas.... gražus ir saulėtas. Šiandien pabudau labai anksti ir  kaip niekad per pastaruosius mėnesius suradau laiko pabūti lauke... Rytas pavasarį... nenusakomas metas, kai po daugelio apniukusių žiemos  dienų pagaliau pamatai mėlyną dangų, ryškią ir šildančią saulę, kai dar "alkana" žemė jau pradeda kvėpuoti.... Tvarkiau ir lyginau žemę, trupinau grumstelius prie ką tik persodinto gulbino krūmo,  ir ten pat pasodinau pražydusių geltonų krokų būrelį. Tie nuostabūs susispietę žiedeliai išpurentos žemės plotelyje atrodo tartum mažas saulės gabalėlis... toks ir buvo mūsų mažasis Draugas. Linksmas  , ištikimas, priverčiantis nusišypsoti, o kartais per  uolų "pareigų" atlikimą ir lengvos pylos susilaukiantis, savo kiemo ir šeimininkų visiškai nenorintis dalintis su kitais "atėjūnais" senukas ... :)  Gali būti , jog maža jo širdutė plakė, net 18- ka metų, o paskutnius 7-erius savo gyvenimo metus jis buvo šalia mūsų. Nemėgo būti vienas,  matyt ir vakar  IŠEITI nenorėjo be mūsų... laikiau jį ant rankų ir glosčiau... Atsisiveikinom visi, net ir Toras, kuriam buvo keista, kodėl tas mažas "kipšiukas" nešiepia dantų, kaip darė šį rytą ir visus 2.5 metų ir ėjom prie gulbino krūmo... Sausų akių nebuvo....kaip netrūko ir juoko prsiminus, kaip pastarasis ištrūkęs iš kiemo beveik visad parbėgdavo nešinas nugvelbtu kaulu, o kartais net už jį didesniu,  nešdavo pailsėdamas, kruopščiai slėpdavo, o po dienos kitos "nustebdavo" ir labai apsidžiaugdavo lobį suradęs :) :) :)   Viso mažuti!!!!!!