Jei pas jus paklaustų "ar būna raudoni meškinai?" ką atsakytumėt? Jei "taip", sveikinu jūs vis dar vaikas, jei "ne", deja jūs jau "suaugęs". Tokia visai neseniai pasijutau ir aš. Vieną dieną gavau prašymą pagaminti vardinius pagalvių užvalkaliukus trims broliukams. Vyriausias iš jų pasiprašė raudono meškiuko, ir žinot ką aš pagalvojau... "o kodėl raudonas?" Juk meškinai būna rudi, juodi su įrudžiu, balti, o čia raudonas... Brandinau mintį vieną dieną, antrą ir vis neapleido mintis "keista, raudonas meškiukas", ir staiga atėjo suvokimas, "o siaube, aš suaugau"... Juk tik "suaugęs" žmogus gali abejoti , jog yra raudoni meškinai, o dramblys turi sparnus ir karsonas tikrai gyvena ant stogo :) Tik "suaugęs" netiki pasakomis ir pamiršta svajoti. Pradeda viską taupyti, saldainius, pinigus, taupo net savo emocijas. Dažnai net šypseną ir juoką pasideda "ateičiai"...
Svajokim ir tikėkim pasakom, ir nesvarbu ar jums 6 ar 60m., nusišypsokim kaimynui už tvoros, net jei ją pernai tverdamas jis "nugvelbė" iš jūsų lopinėlį žemės... :) Geriau "taupykim" liūdesį ir pyktį, o šypsenas dalinkim kiekvienam :) :) :) :) :) :)
