Sveiki,
Keistai gražus laikas, kai žydi gėlės, krenta obuoliai, kvepia levandomis, o medžiuose ūbauja pelėdos. Ir tyliai tyliai, tyliai... ateina Kalėdos. Gražu!
Linkėjimai,
Gilė :)

Sveiki :)
Su praėjusiom, atėjusia (žiema) ir ateinančiais Jus!!!
Gražu, lauke viskas tviska, o namuose neįtikėtinai šviesu ir ramu. Po švenčių (ir vėl) pasunkėjusiu kūnu tvarkau namus ir kažkoks melancholiškai graudus ir geras jausmas plūsta... po perkūnėliais, senstu ar ką?!
Kaip ir kiekvienais metais man Kalėdos atėjo labai "netikėtai", ką ten atėjo, labiau bėgte pribėgo... Kažkas nepaliesta ar nepadaryta liko, dėžėje po stalu nustumta ir  su pažadu "kitais metais" palydėta buvo :) Tačiau pora nedidelių ir mielų darbelių visdėlto suspėjau padaryti, net jei ir Kūčių dieną paskutinė siūlė nusiūta buvo.
Štai turiu naują savo (!!!) rankinę:

gal kiek mažumėlę vaikiškai-kaimiškas motyvas išėjo, bet man jis toks miiiiielas atrodo :) O dar  ''išeiginio" rankinuko nenaudojama ilgoji odinė rankena naujam gyvenimui buvo prikelta, dėl to jaučiuosi labai prie gamtos išsaugojimo prisidėjusi, taip sakant mastau "žaliai" :D Na ir kaip Gilės rankinė be giliukų pamaušaliuko, būtina!

Ir pagaliau pasiuvau rankinę mūsų Krikšto dukrai. Paprastutė ir su mažais brokais gavosi, tačiau iš visos širdies :)

Nežinau kaip Jūs, tačiau aš jau turiu kitų metų pasižadėjimus. Jų nei daug nei mažai, vieni rimtesni, kiti nelabai, tačiau vienodai svarbūs.
Pirmieji čia:

Suprantama tobulai dar vienos užsienio kalbos tikrai neišmoksiu (tačiau bandyti verta), kaip ir netapsiu tikra MADAM ELEGANCIJA... jau vien dėlto , jog jokiu būdu neatsisakysiu patogių sportinių kelnių, nes kaip bežiūrėsi, gaminti valgyti pasidabinus  šilko palaidine , nors ir apsikaišius prijuoste, man kažkaip labaiii jau nepatogu atrodo :D Tiesa , turiu pripažinti, jog paskaitinėjus J.L Scott knygelę,  pora labiausiai nutysusių ( :( ) "sportinukių" jau išėjo į užtarnauto poilsio plotus... :D Tikiuosi, ji įkvėps mane visus ateinančius metus. Ir galbūt valgydama, kad ir bulvinius blynus, tai darysiu elegantiškiau, į gyvenimą žiūrėsiu poetiškiau ir visada rasiu laiko sau!!! Nes mylėdama save, labiau  mylėsiu ir aplinkinius. Ir daugiau šypsosiuosi, to vis dažniau prašo mano vyras, nors  man 42-metei tas kartais atrodo kontraindikuotina... :D Na, o jei kartais per ateinančius metus aš su kokiu senu 'kledariuku" išriedėsiu į gatves, būtinaiii pranešiu ir perspėsiu visus eismo dalyvius  "Atsargiai, kliūtys kelyje!!!!!"  :D
Labai mėgau skaityti , tačiau tam rasdavau vis mažiau laiko. Taigi, dar vienas mano pažadas yra daugiau skaityti. Naujai nupirktos knygos to labai laukia :)

Dar linkiu sau (ir  kitiems) "neužstrigti", tobulėti, augti, siekti!!!! Planuose bent keli rimtesni siuviniai. Vienas jų šis didelis skiautinys žirgų tematika. Kolkas tai tik  tik ieškojimų etapas, tačiau to rezultatas būtinai bus :)

Linkiu nuostabaus laiko sutinkant naujuosius, nesvarbu ar ramioj aplinkoj su šeima ar siautulingam vakarėlį. Dar linkiu , jog visada šalia Jūsų būtų artimų žmonių ir sveikatos.... juk tai svarbiausia!
AČIŪ, jog buvot ir esat kartu!!!
Gilė :)

Sveiki :)

Gražus žiemiškas rytas... ketinau rašyti, kaip laukiu pavasario, tačiau pagalvojau, jog laikas  ir taip bėga beprotišku greičiu ir jis (pavasaris) vistiek  ateis... :) Ateis kartu su ryškėjančia saule, tirpstančio sniego balutėm, garuojančia žeme. Ateis žadėdamas naują gyvybę, naują pradžią, prikeldamas visus iš tingaus miego :) Ir tai begalo nuostabu!!! O kolkas aplink gražus baltumas, židinio šiluma,  garuojančios, karštos arbatos aromatas ir naujų planų kūrimas :) Sausį, mano taip lauktų "kūrybinių atostogų" planai, deja, neišsipildė... dingo ant pro šalį prabėgusio Brisiaus uodegytės.... :D :D :D  Gimė vos porą naujų darbelių, nors minčių buvo visam tuzinui... rankinė "Chamelionai", krepšys "Afrikietės", naujos "Gilkos-Špilkos linijos" ( chi chi chi) darbelių siuvimas... vėl tik ateities planai.  Taigi, dabar viską ramiai rikiuoju iš naujo ir labai tikiuosi, jog šį kartą viskas "taps kūnu"( tfu tfu tfu) Būsiu ryštinga, valinga, kryptinga, -inga, -inga.... !!!! :D
Na, o čia mano vieno iš neįgyvendintų darbelių ruošinukas :)

Gražaus vasario visiems!

P.S. Labai džiaugiuosi kiekvienu čia jūsų paliktu komentaru, tačiau būdama  visiška "naujų" technologijų profanė nesugebu atsakyti ir padėkoti jums... o labai noriu :) Būčiau labai dėkinga už patarimus, ką turėčiau daryti :) Gal, kažkokius nustatymus turėčiau pakeisti.... Ačiū! :)

Sveiki :)
Ilgai nerašiau, nes turbūt tam trūko  nuotaikos, gal įkvėpimo..... o labiausia tai laiko :)
Šiandien, ankstyvą rytą, prisėdau  prie atversto ir tuščio savo naujosios planuotės lapo...

mintis gynė mintį, ketinau papasakoti Jums savo planus, norus, suplanuotus mažus ir didesnius siekius. Pasiguosti, jog mano ketinimai praėjusioms Kalėdoms deja, taip ir liko neįgyvendinti,  nes mažytės padėkos dovanėlės taip ir liko nepasiūtos, o net patiems artimiausiems žmonėms jos buvo pakuotos pačią paskutinę  minutę, paskubomis...

Nesivaržydama ir be jokios sažinės graužaties, ketinau prisipažinti apie naujas praėjusiais metais įgytas savo priklausomybes.... pvz. medvilninėms juostelėms ar dekoratyvinėms sagutėms (beje, pravėrus pastarųjų dėžutę, vos neištiko panikos priepuolis "juk ji pustuštė!!!!! " :D :D :D )

O taip pat pasidalinti  "genealiais" sprendimais, kaip savo darbo kambaryje susitvarkyti net su mažiausiomis  taip reikalingų audinukų skiautelėmis (tai  dar vienas ( eilinis ) labai pigus bandymas) :)

Ir galbūt užplūdus atvirumo  valandėlei, net aprašyti kaip vis dar "skauda"...kai supranti, jog  taip ir NEtapsi mama...
Tačiau tuomet pakėliau akis ir pažvelgiau pro langą... žiūrėjau į didelių , baltų krentančių snaigių šokį, baltuojantį mišką, iš kaimyno namo kamino ramiai kylantį dūmą. Stebėjau keliuku skubantį praeivį ir jo sniege paliktas pėdas, kurios čia pat pradingo užklotos baltu sniego apklotu ir supratau, jog viso to nereikia, jog tai nereikšminga... Nes kiekvienas iš mūsų turim savo "matricą", savo kelią, savo džiaugsmą, ar net  savo skausmą, kuris anksčiau ar vėliau pradings po laiko dulkėm, kaip tos pėdos sniege... :)
Supratau, jog yra tik vienas labai reikšmingas žodis, kurį nuoširdžiai norėčiau parašyti kiekvienam iš jūsų t.y. AČIŪ!!! :)

Sveiki :)
Žinau, jog dar beprotiškai anksti , juk vos tik prasidėjo ruduo, kurį begalo myliu <3 ir dar neskraidė Bobų Vasaros voratinkliai ore, nebuvo besisukančių aplink kojas lapų garsų, tačiau aš begalo laukiu Kalėdų!
Galbūt dėl to, jog vasara buvo liūdna ir tik dabar vėl norisi džiaugtis... Noriu to šventinio šurmulio kai šiltuose namuose kvepia cinamonu ir mandarinais :) o kiekviena namų kertė pilna jaudulio belaukiant Kalėdų Senelio.
Noriu dekoruoti namus, kepti pyragą ir visiems prigaminti dovanų :)
Todėl mano mansardoje jau smagiai rykiuojasi kalėdiniai audinukai, vyniojasi juostelės, ritinėjasi sagutės ir net gaminami mieli pašto ženklai Kalėdiniam Paštui :)
Gero jums laiko su savo artimais, gražaus rudenio ir nepamirškit parašyti laiško Kalėdų Seneliui!!! ;)

Gilė

Sveiki :)

Čia truputėlis "mano skiautinių istorijos" :) Išties "skambokai" suraičiau "istorija"... Prieš keletą metų, lankiau skiautinių pradžiamokslio kursus pas meistrę G. Kriaunevičienę, va ten tai ISTORIJA!  Na, tačiau kažkokių "fosilijų" ir pas mane jau pasitaiko :)
Labai neišsiplėsiu, pasakysiu tik tiek, jog iki 30m. net siuvinėjimas kryželiu pačiai buvo aukštos materijos, tiesa viena kita "drapanėlė" buvo pasiūta. Nors tai daug nervų kainavo mano mamai, nes bandymų buvo nevienas, o apčiuopiamų rezultatų gerokai mažiau, jei neskaičiuosim po to likusių "kartūno", paskirto "pasoginės patalynės" siuvimui, gabalų :D  Taigi pirmą kartą tikrus skiautinius pamačiau gyvendama Belgijoje, pasiūtus bričių. Labaiii patiko, čiupinėjau, glostinėjau. Tuomet gal pirmąją savo aplikaciją ir užsiuvau, kažkur... nepamenu kur, tačiau daugiau daryti nieko ir neišdrįsau. Na, o po keleto metų išvykus metams į JAV ir pamačius nuostabiausius skiautinius, audinių ir priemonių pasirinkimą, nusprendžiau bandysiu ir aš. Iš ten ir parsivežiau savo pirmąjį besisukantį pjaustymo peiliuką (tik niekaip nesuprantu, kodėl tik jį....??)  Tiesa, gryžusi į namus,  pjausčiau ant medinio stalo ir iš patirties galiu pasakyti, jog tai nėra gerai, nei stalui, nei peiliukui... :D :D :D Jei norėsit pradėti siūti skiautinukus tikrai be specialaus pjaustymo kilimėlio ir peiliuko nelabai išsiversit. Taigi, išsitraukiau savo senuosius vokiškus rankdarbių žurnalus, kuriuos kažkada pirkau dėl ten esančių keleto siuvinėjimo schemų ir ten radau daugybę skiautinukų pvz.. Bandžiau, visokiausius raštus, darydavau po vieną bloką, taigi po poros mėnesių virtuvinis stalčius buvo pilnas "skiautiniuotų" puodkėlių. Vėliau prasidėjo  pagalvėlių "laikas" ir viena mano mėgstamiausių yra ši:

Kada nors būtinai padarysiu visą antklodę tokiu raštu :) Tuomet padariau skiautinuką savo nuostabioms kaimynų mergytėms. Žiūrėjau, žiūrėjau ir taip neišdrįsau padovanoti, jau toks jis man ryškus ir perkrautas atrodė:

Taip ir liko namuose, šildo siuvant dabar man šonus  :)
Tuomet sugalvojau padaryti kitą, "aplikuotą" skiautinuką, mintis buvo "edukacinė" , kad mergytės galėtų skaičiuoti ir t.t. Aplikacijas ir daigstymą dariau rankomis, o audinukus panaudojau "prikeltus antram gyvenimui" . Rezultatas... nežinau, ilgai svarsčiau ar dovanoti, na, bet šį kartą tą padariau :)

Poto pabandžiau siūti kosmetines, atsimenu mama vaikšto aplinkui ir kalba "Giluže, bet kur tu jas visas dėsi..." :D o aš toliau bandžiau... Rankines, štai čia pirmoji,  kam tinkama? O gi  dviems 3l.talpos stiklainiams nešioti...:D :D :D

 Krepšelius, maišelius... Kai prižadėjau pasiūti vaikiškas kuprinytės, net nežinojau kaip aš tai padarysiu (!), nuo ko reikia pradėti, tiesiog ėmiau ir bandžiau :) Na, gal nevisai "tiesiog",  žiūrėjau "youtubą", čia pati, pati pirmoji:

Prigalvojau įvairiausių kitokių dalykų, o va skiautinių antklodės vengiau kaip velnias kryžiaus. Taigi kai pradėjau siūti šią skirtą mielam berniukui, Augustui-Pijui, baimės buvo ir kartu pagaliau  labaiii norėjau pradėti.

Idėjos ieškojimas, audinukų rinkimas yra linksmoji dalis, o štai paskui reikia viską kažkaip paversti  materija. Kai sukarpiau ir susiuvau visus kvadratėlius buvo linksma, o kai reikėjo sujungti po du metrus viršutinės skiautiniuotos, vidurinės-pašiltinimo ir "pamušaliuko" dalis, sugrįžo nerimas. Kai pagaliau po valandos vaikščiojimo keliais (beveik Pivašiūnų atlaidai) nusinešiau viską prie siuvimo mašinos ir pradėjau daigstyti, o aplink, virš ir po manimi pradėjo raitytis tas būsimos antklodės "pusfabrikatis" išsigandau ir pagalvojau "pirma ir paskutinė"... Po kokio pusvalandžio jau galvojau "taip lengvai nepasiduosiu", darbui einant į pabaigą, jau masčiau, jog "turbūt ši visdėlto nepaskutinė"... Žinot ką galvoju dabar... o gi negaliu sulaukti kada vėl darysiu kažką panašaus :) Skiautinių siuvimas tai truputėlis savotiškos "kankynės", reikalaujantis beprotiškos kantrybės ir kruopštumo,  bet koks pasitenkinimas pamačius rezultatą!!!! Ir jei šis užsiėmimas "užkabins" , pasiruoškit, tai ilgam! :)

Na ir pabaigai porą patarimų kaip prižiūrėti skiautinius.
Skiautinius kartas nuo karto nusiurbkite dulkių siurbliu, taip pašalinsite nusėdusias dulkes, o jei namuose laikote "šventinį" skiaučių apklotą, bent keliatą kartų per metus perlankstykite jį kitaip, nes kitu atveju lenkimo vietose išsitemps audinukas.

Gilė :) 

Sveiki :)

Siuvau naująją kosmetinę, pririnkau pageidaujamų pastelinių tonų audinukų, pamušaliukui išsirinkau ilgokai laikytą ir tinkamo momento laukusio geometrinių raštų,  rusvai-garstyčių spalvos audinuko gabaliuką, jo kiekis buvo kaip tik tam darbeliui, su truuuuupučiu likučio. Viską susiplanavau ir kibau į darbą, išsimatavau, susikirpau...Kai pradėjau ruošti užtrauktuką įsiuvimui, supratau, jog pirmą mintį teks atmesti ir juostelėms aplink užtrauktuką reikia ieškoti kito varianto, nes kosmetinės "kūno" audinukas tam per storas. Pradėjau raustis ant darbo stalo esančiuose audinukuose ir  štai (!) radau dar vieną audinuko, kurį jau buvau sukirpusi pamušaliukui ir netgi "etiketę" prie vieno sumeistravusi, gabaliuką, Valio, jo kiekis kaip tik tinkamas, kirpau juostas netaupydama, derinau raštelį, juk detalėse  visa esmė. Viskas! Nors jau vėlus vakaras ir interneto vis dar nėra (niekis galbūt atsiras ryt iš ryto ir foto galėsiu įkelti tada) skubėjau sujungti visus elementus į vieną. Taip, užtrauktukas apsiūtas, dvi  kosmetinės "kūno" detalės paruoštos, rankenos padarytos, dvi pamušaliuko detalės.... dvi....viena..... ir tuomet akys įsmigo į dailiai apsiūtą užtrauktuką.... nusikeikiau turbūt ne tik mintyse.... :D  Tuo rankdarbių ''menas" ir žavus, jog čia ne kosminį laivą ar dangoraižį  statyti, improvizacija ne tik galima, bet ir pageidautina, išsisukau ir šį kartą :)
MORALAS: Kai dirbi prie kažkokio "projekto" ant darbo stalo turi būti tik su juo susietos priemonės ir audinukai! :)